Sausio 12-osios vakare Dzūkijos nacionaliniame parke jau 33 kartą vyko naktinis žygis link partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vadavietės prie Skroblaus upelio ir Maždžieraus šaltinio šalia Rudnelės kaimo.
Šių metų naktinis žygis buvo rimtas snieguotos ir šaltos žiemos išbandymas, reikalaujantis daug jėgų.
Labai gražu buvo miške, nes daug sniego, o šaltukas irgi stengėsi, nes sugrįžus iš žygio pusę dviejų nakties termometras rodė -15°.
Pagerbti partizanų atminimą, prisiminti sausio 13 d. įvykius šį kartą žygiavo negausus būrelis – vienuolika žmonių.
O prie Kazimieraičio žeminės tvyrojo žiemiška spengianti tyla, kuri kažkaip vis sugrąžindavo į anuos laikus ir įvykius, kurie buvo prieš aštuoniasdešimt metų, kai miške vyko aktyvus pasipriešinimas sovietinei okupacijai.
,,Atrodo, kad ir tas dabartinis buvimas prie laužų šalia Seimo, ir mūsų ėjimas prie senos partizanų vadavietės užduoda tą patį klausimą – kur tu esi?
Kai vyksta kažkas labai svarbaus, tuomet visi įvykiai labai išlieka atmintyje ir vėliau kiekvienas iš mūsų bandome prisiminti – kur tuo metu buvome, ką veikėme, ką nuveikėme.
Įsimintini būdavo žmonių prisiminimai iš anų partizaninio pasipriešinimo laikų – mums tokie svarbūs ir mūsų prisiminimai (daugeliui jau matytų) 1991 metų sausio 13 dienos įvykių“, –pasakojo žygio vadovas, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos darbuotojas Romas Norkūnas.
(Nuotraukos Romo Norkūno ir Mindaugo Bukausko)
