Lietuvos miškai praturtėjo dar vienu gamtos stebuklu – 2024 metais Dzūkijos nacionaliniame parke Stėgalių stumbryne gimė skirtingų lyčių stumbrų dvyniai, pavadinti Dzvyniu ir Dzvyne. Tai pirmas toks atvejis Europos stumbrų kilmės knygos (angl. European Bison Pedigree Book) istorijoje, užfiksuotas ne tik Lietuvoje, bet ir visame žemyne. Šis įvykis tapo simboliniu akcentu visai stumbrų perkėlimo ir populiacijos atkūrimo programai, kuri Lietuvoje vykdoma nuo 2022 m.
Kryptingas darbas – apčiuopiami rezultatai
Nuo 2022 iki 2025 metų į Dzūkijos nacionalinio parko stumbryną buvo perkelti net 46 stumbrai, atrinkti iš laisvai gyvenančių bandų Panevėžio, Kėdainių ir Kauno rajonuose. Perkeliami buvo jauni – iki 5 metų amžiaus – gyvūnai, kad būtų galima suformuoti gyvybingas, genetiškai įvairias ir ilgalaikes bandas.
Pirmieji 12 stumbrų Dzūkiją pasiekė 2022-aisiais. Tarp jų – 6 patelės, 5 patinai ir vienas jauniklis. Rugsėjo 1-ąją prie būsimų giminaičių prisijungė ir vienas svečias iš Baltarusijos – patinas, atklydęs iš Oziory populiacijos ir sugautas prie Nedzingės kaimo.
2023-ieji buvo dar intensyvesni – iš Kėdainių rajono buvo atgabentos 15 patelių, o birželio 16 d. į Dzūkiją iš Telšių laikinojo stumbryno perkeltas ir garsusis patinas iš Vokietijos zoologijos sodo – Dunst II. Jis tapo vienu svarbiausių būsimosios bandos veisėjų. Tais pačiais metais į Dzūkiją atvyko dar 5 patelės ir 3 jauni patinai.
2025 m. pradžioje, sausio–vasario mėnesiais, buvo perkelta 10 patelių iš Kauno rajono, o kovą prie jų prisijungė ir Dunst II – taip buvo suformuota trečioji grupė, kuri bus taip pat išleista į laisvę.
Istorinis įvykis – dvyniai Dzūkijoje
Tikras gamtos siurprizas laukė 2024 m. gegužės mėnesį – Dzūkijos nacionaliniame parke Stegalių II veisimo centre gimė dvyniai: patinas Dzvynys ir patelė Dzvynė. Tai ne tik pirmasis dvynių atvejis Lietuvoje, bet ir vienintelis skirtingų lyčių stumbrų dvynių gimimas visoje Europos stumbrų kilmės knygos istorijoje.
Iki šiol tokie atvejai buvo fiksuoti vos septynis kartus: Lenkijoje, Vokietijoje, SSRS (dab. Rusijoje), Slovakijoje, Švedijoje ir Baltarusijoje, tačiau visada gimdavo tos pačios lyties dvyniai – dažniausiai patinai. Dvynukai Dzvynys ir Dzvynė – išskirtinis atvejis, kuris atkreipė dėmesį ir tarptautinių mokslininkų.
2025 m. pavasarį abu dvyniai, kartu su dar dviem veršeliais ir suaugusių patelių grupe, buvo paleisti į laisvę Dzūkijos nacionalinio parko miškuose. Šiandien jie jau yra ne tik simbolis, bet ir realus įrodymas, kad stumbrų apsaugos priemonės Lietuvoje duoda puikių rezultatų.
Daugiau nei vien biologinė sėkmė
Stumbrų perkėlimo tikslas – ne tik atkurti šios rūšies populiaciją skirtinguose šalies regionuose, bet ir mažinti žmogaus ir laukinių gyvūnų konfliktus, skatinti genetinę įvairovę, ir, svarbiausia, formuoti savarankiškas, laisvėje gyvenančias bandas.
Stegalių aptvarų sistema (103 ha) su keliais atskirais sektoriais ir karantino zona užtikrina sklandų gyvūnų prisitaikymą prieš išleidžiant juos į laisvę. Taikomas „švelnus paleidimas“ leidžia stumbrams palaipsniui priprasti prie naujos aplinkos ir išvengti streso, todėl jie jų sėkmingai integruojasi į laisvėje gyvenančią populiaciją.
Gamtos paveldas – mūsų atsakomybė
Šiandien Lietuva gali pagrįstai didžiuotis tapusi viena iš lyderių stumbrų apsaugos srityje Europoje. Dvynių gimimas Dzūkijoje – tai ne tik mokslinis fenomenas, bet ir emocinis paliudijimas, kad mūsų gamtosaugos pastangos veda teisingu keliu.
Būkime verti šio pasitikėjimo – rūpinkimės savo gamta, jos įvairove ir laukiniais gyvūnais. Nes gamta – tai ne tik paveldas, bet ir atsakomybė.
