Du rudens mėnesius Varėnos kraštas skambėjo senosiomis melodijomis – čia vyko daugiau kaip pusę amžiaus gyvuojantis folkloro festivalis „Dzūkų godos“. Šių metų renginių ciklas kvietė ne tik klausytis dzūkiškų dainų, bet ir giliau pažinti jų tradicinį dainavimo stilių, istorijas bei žmones, kurie šias tradicijas saugo. Festivalis dedikuotas Lietuvių liaudies dainų metams, todėl programoje netrūko edukacijų, gyvų pasakojimų ir iš visos Lietuvos susirinkusių atlikėjų balsų. Festivalio žinią plačiai paskleidė pokalbis radijo stotyje FM99 su folkloro trio „Trys gulbelas“.
Seminarai: nuo balso apšilimo iki dzūkiško dainavimo gelmių.Spalio mėnesį Merkinėje, Marcinkonyse, Žilinuose ir Valkininkuose surengtuose praktiniuose seminaruose etnomuzikologė Vera Venckūnaitė su dzūkiško dainavimo ypatumais supažindino daugiau kaip šimtą folkloro ansamblių dalyvių ir vadovų. Čia skambėjo ne tik dainos – dalyviai mokėsi kvėpavimo, balso formavimo ir tradicinio dainavimo subtilybių, o kartu atrado ir bendrystės pojūtį, kuris šiame žanre yra esminis.
Pasakorių varžytuvės: „Dzūkiški perlalai“ subūrė pasakotojus iš viso regiono. Į Dzūkijos regiono pasakorių varžytuves „Dzūkiški perlalai“ suvažiavo įvairaus amžiaus pasakoriai iš Kaišiadorių, Alytaus, Rumbonių, Druskininkų, Leipalingio, Lazdijų, Varėnos, Senosios Varėnos ir Nedzingės. Jie dalijosi istorijomis apie dzūkų dainininkus, vietos papročius ir dainavimo tradicijas. Komisijoje dalyvavo Jonas Bajoriūnas, Rasa Zakarė, Erika Petrauskienė ir Janina Samulionienė – gerai žinomi Dzūkijos folkloro puoselėtojai. Nuotaikingos muzikos susirinkusiesiems dovanojo Druskininkų miesto kapela „Sklepų aidai“. Laureatai:
• Vaikų kategorija: Rugilė Jacevičiūtė (Kaišiadorys, mokyt. L. Morkūnienė)
• Jaunimo kategorija: Urtė Burbulevičiūtė (Lazdijai, mokyt. N. Rasiulienė), Nojus Kašlejus (Druskininkai)
• Suaugusieji: Ona Marcalienė (Varėna), Kęstutis Tumynas (Rumbonys, Alytaus r.)
Nominacijos: „Už įtaigumą“ – Marytei Devyžienei iš Senosios Varėnos, „Už dzūkiško žodžio puoselėjimą“ – Svetlanai Žadeikienei iš Alytaus, „Už kūrybiškiausią istoriją“ – Irenai Plauskienei iš Varėnos, „Už jaunystės receptą“ – Lionei Žilionienei iš Leipalingio.
„Čiulba ulba paukšteliai“: dainų popietė, kurioje tilpo visas Dzūkijos švelnumas. Į Dzūkijos regiono solistų, duetų ir tercetų koncertą „Čiulba ulba paukšteliai“ sugūžėjo atlikėjai iš Varėnos, Žilinų, Kareivonių, Druskininkų, Vilniaus, Alovės, Kaišiadorių ir Prienų. Scenoje skambėjo dainos, kurios buvo ne tik šventiškos, bet ir jausmingos – viena kita kvietė nusišypsoti, kartais – nubraukti ašarą.
Didysis koncertas: skambėjo penkių Lietuvos regionų balsai. Didžiajame festivalio koncerte „Pilnas dvaras svetelių“ klausytojai išvydo plačią Lietuvos folkloro panoramą. Savo kraštų dainavimo tradicijas pristatė svečiai iš Žemaitijos, Suvalkijos, Aukštaitijos ir Mažosios Lietuvos („Žibinyčia“, „Vo kap…“, Bartašių ir Stonkų kapela, solistė Toma Grašytė-Jegelevičienė), o kartu dainuoti kvietė Varėnos rajono ansambliai: „Žeiria“, „Verbena“, „Kukalis“, „Avilys“ bei darželio „Žilvitis“ auklėtiniai. Tai buvo vakaras, kai senosios melodijos suskambo naujai – skirtingų kartų balsuose.
Naktišokiai: tradiciniai šokiai iki paryčių. Festivalį vainikavo tradicinių šokių vakaronė „Šv. Andriejaus naktišokiai“, kurioje susipynė lietuviškų, latviškų, estiškų, baltarusiškų ir ukrainietiškų šokių ritmai. Šokėjams grojo kapelos ir muzikantai iš Marijampolės, Varnių, Pasvalio, Varėnos, Vilniaus, Kaišiadorių, Baltarusijos ir kt. Šokėjai aikštelę paliko tik paryčiui.
Gyva tradicija – gyva bendruomenė. Varėnos kultūros centras dėkoja visiems, prisidėjusiems prie Lietuvių liaudies dainų metams skirto festivalio įgyvendinimo. Šių metų „Dzūkų godos“ dar kartą parodė, kad daina Dzūkijoje gyva – ji jungia žmones, stiprina vietos kultūrinį identitetą ir padeda išsaugoti tai, kas brangiausia – mūsų protėvių paveldą.
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Varėnos rajono savivaldybė.
