Varėnos rajono savivaldybės Etikos komisija konstatavo, kad tarybos narys Vidas Mikalauskas pažeidė Valstybės politikų elgesio kodeksą. Komisijos vertinimu, politiko pasirinkta tylėjimo ir neveikimo taktika, ignoruojant viešai kartojamus itin sunkius kaltinimus ir nesiimant teisinių veiksmų savo reputacijai apginti, neatitinka pavyzdingo valstybės politiko elgesio standartų ir žemina savivaldybės tarybos autoritetą visuomenės akyse.
Komisija pabrėžė, kad kalbama ne apie baudžiamąją atsakomybę, o apie etinę laikyseną. Nors teisėsaugos institucijos aiškiai nurodo, jog baudžiamasis procesas dėl galimo nusikaltimo negali būti pradėtas suėjus senaties terminui, tai, Etikos komisijos vertinimu, neatleidžia politiko nuo pareigos elgtis skaidriai, atsakingai ir aktyviai ginti savo gerą vardą.
Primename, kad V. Mikalauską pedofilija kaltinantis vyras į teisėsaugą ir savivaldybę pirmą kartą kreipėsi dar 2015 metais, o 2025-aisiais kaltinimus pakartojo viešai. Nors tokio pobūdžio nusikaltimams jau yra suėjęs senaties terminas, kaltintojas ir toliau viešai kalba apie, jo teigimu, patirtą seksualinę prievartą.
Portalui AlytusPlius.lt praėjusių metų vasaros pabaigoje kalbintas V. Mikalauskas kaltinimus kategoriškai neigė.
„Mano sąžinė rami. Tų dalykų aš nedariau“, – tuomet teigė politikas. Šią savaitę viešai skelbiamu telefonu Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys, dirbantis socialdemokratų frakcijoje, neatsiliepė.
Etikos komisijos posėdyje tarybos narys Michailas Golubevas akcentavo, kad nagrinėjamas klausimas peržengia vieno politiko asmeninės reputacijos ribas.
„Šiandien svarstome ne tik vieno tarybos nario elgesį, bet ir visos savivaldybės tarybos autoritetą bei visuomenės pasitikėjimą vietos savivalda. Baudžiamosios atsakomybės senatis nereiškia etinės atsakomybės pabaigos. Valstybės politiko statusas įpareigoja laikytis gerokai aukštesnių moralės ir skaidrumo standartų nei eilinį pilietį“, – teigė jis.
Pasak M. Golubevo, politikas nėra privatus asmuo – jis yra bendruomenės atstovas, kurio moralinis vientisumas neturi kelti pagrįstų abejonių. Komisijos nario vertinimu, viešai deklaruojami ketinimai ginti reputaciją, neparemti jokiais realiais teisiniais veiksmais, sukuria tik deklaratyvaus skaidrumo įspūdį.
„Nesikreipimas į teisėsaugos institucijas dėl šmeižto ar į teismą dėl garbės ir orumo pažeidimo, kai nacionalinėje žiniasklaidoje skelbiami itin sunkūs kaltinimai, tik gilina visuomenės abejones ir žemina tarybos, kaip institucijos, autoritetą. Visuomenė turi teisę ne į žodinius pažadus, o į procesinį aiškumą. Politikas privalo tokį aiškumą suteikti“, – pabrėžė jis.
M. Golubevo teigimu, sąmoningas pasyvumas ir vengimas teisinėmis priemonėmis paneigti viešai skleidžiamus kaltinimus yra tiesioginis Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinto pavyzdingumo principo nepaisymas. Šis principas įpareigoja politiką nuolat saugoti savo gerą vardą ir laikytis visuotinai pripažintų dorovės bei etikos normų.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Etikos komisija pritarė siūlymui konstatuoti, kad Vido Mikalausko, kaip Varėnos rajono savivaldybės tarybos nario, elgesys – sąmoningas neveikimas ir reputacijos negynimas teisinėmis priemonėmis – pažeidžia Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą pavyzdingumo principą.
Galutiniu verdiktu komisija pripažino, jog Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys, socialdemokratų frakcijos atstovas Vidas Mikalauskas politiko elgesio kodeksą pažeidė.
