„Man labai patinka dirbti gimtajame krašte. Varėnoje žmonės mažiau susvetimėję nei didžiuosiuose miestuose, todėl su jais lengviau bendrauti. Tik gaila, kad savo sveikatai, ligų prevencijai regionų gyventojai skiria kur kas mažiau dėmesio nei didmiesčiuose. Šiuo metu turime 5 nemokamas prevencines programas, kuriomis pacientus kviečiu pasinaudoti ir išsaugoti savo sveikatą“, – sako Varėnos sveikatos centro šeimos gydytojas Tadas Ivanauskas.
Mažesniame miestelyje – daugiau patirties
Tadas – šeimos tradicijas tęsiantis gydytojas, mat jo abu tėvai – taip pat gydytojai: tėtis – šeimos gydytojas, mama – gydytoja akušerė ginekologė.
„Kasdien matydavau, kaip po darbų grįžę į namus jaučiasi tėvai. Supratau, kad tėtis savo profesijoje yra laimingesnis, patiria mažiau alinančio streso, todėl sprendimas sekti jo pėdomis buvo natūralus ir apgalvotas. Apie jokią kitą sritį net negalvojau, nes visada turėjau gerą pavyzdį namie, tai man leido nuosekliai kaupti konkrečias žinias ir patirtį ateičiai“, – pasakoja Tadas.
Jis tvirtina visuomet galvojęs, kad didmiesčiuose daugiau savirealizacijos galimybių, tačiau paaiškėjo, kad viskas yra šiek tiek kitaip.
„Mažesniame miestelyje galima įgyti daugiau įvairiapusės patirties, nes čia dažniau tenka susidurti su sudėtingesnėmis klinikinėmis situacijomis, o šeimos gydytojas turi daugiau savarankiškumo priimant sprendimus ir taikant gydymą, remdamasis turimais ištekliais. O didmiesčiuose šeimos gydytojai ne visada gali visapusiškai išnaudoti savo kompetencijas, nes greta nuolat dirba kitų sričių specialistai. Regionuose tokios galimybės yra ribotesnės“, – teigė gydytojas.
Priminimas pacientams – saugoti sveikatą ir pasitikrinti
Jo teigimu, būtent dėl specialistų trūkumo, susidarančių ilgų eilių pas juos ir dar dėl to, kad daugybė pacientų gyvena atokiau nuo gydymo įstaigų, pas gydytojus jie lankosi kur kas rečiau ir kai sukaupia didesnį bagažą ligų, jų gydymas labai pasunkėja.
„Kiekvienam asmeniui, kuris yra prisirašęs prie Varėnos sveikatos centro ir kuris ilgiau nei metus profilaktiškai nesityrė ar patenka į prevencinių programų amžiaus grupę, primenu apie būtinybę pasitikrinti nemokamai ir taip išsaugoti savo sveikatą“, – pabrėžia gydytojas.
Lietuvoje – penkios prevencinės programos
Šiuo metu Lietuvoje patvirtintos penkios prevencinės programos, kurios pacientams atliekamos nemokamai:
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa;
storosios žarnos vėžio prevencinė programa;
krūties vėžio prevencinė programa;
gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa;
prostatos vėžio prevencinė programa.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa
Lietuvoje vienos dažniausių yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, tokios kaip miokardo infarktas, insultas ir kiti susirgimai. Todėl Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa yra ypač svarbi, siekiant laiku nustatyti rizikos veiksnius ir užkirsti kelią šių ligų išsivystymui.
Šia programa gali pasinaudoti 40–60 metų (imtinai) amžiaus pacientai. Programos metu atliekami cholesterolio, gliukozės koncentracijos kraujyje, inkstų funkcijos bei bendrieji kraujo tyrimai, taip pat matuojamas arterinis kraujospūdis, vertinamas kūno svoris, ūgis ir kiti svarbūs rodikliai. Remiantis gautais rezultatais, apskaičiuojama individuali rizika per artimiausius 10 metų susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir sudaromas prevencijos bei gydymo planas, padedantis sumažinti šių ligų tikimybę.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta 50–74 metų amžiaus pacientams. Programos metu atliekamas slapto kraujavimo išmatose tyrimas, padedantis anksti nustatyti galimus ligos požymius.
Gavus teigiamą tyrimo rezultatą, pacientui atliekama kolonoskopija, kurios metu detaliai ištiriama storoji žarna ir ieškoma galimų patologinių pakitimų ar ligos židinių. Ankstyvas piktybinių pakitimų nustatymas leidžia laiku pradėti gydymą ir ženkliai padidina sėkmingo pasveikimo tikimybę.
Prostatos vėžio prevencinė programa
Prostatos vėžio prevencinė programa skirta 50–69 metų amžiaus vyrams. Išimtys taikomos tiems pacientams, kurių tėvas ar brolis yra sirgę prostatos vėžiu – tokiu atveju patikra pradedama nuo 45 metų amžiaus.
Programos metu atliekamas kraujo tyrimas, kurio metu nustatomas prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekis. Įprastai ši paslauga teikiama ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus.
Tam tikrais atvejais tyrimų dažnis gali būti retesnis: vyrams iki 59 metų (imtinai), kai PSA kiekis yra ≤ 1 ng/ml, tyrimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus; vyrams nuo 60 metų, kai PSA kiekis yra ≤ 2 ng/ml, tyrimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus.
Jeigu nustatomas padidėjęs PSA kiekis (≥ 3 ng/ml), pacientas siunčiamas gydytojo urologo konsultacijai. Prireikus atliekama priešinės liaukos (prostatos) biopsija ir kiti būtini diagnostiniai tyrimai, siekiant patvirtinti arba atmesti onkologinę ligą.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta 25–59 metų (imtinai) moterims.
25–34 metų (imtinai) moterims kartą per trejus metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, skirtas ankstyviems ląstelių pakitimams nustatyti.
35–59 metų (imtinai) moterims kartą per penkerius metus atliekamas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (AR ŽPV) tyrimas. Jei nustatomas teigiamas AR ŽPV rezultatas, papildomai atliekamas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimas skystoje terpėje, siekiant įvertinti galimus ląstelių pakitimus.
Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, prireikus gali būti atliekama gimdos kaklelio biopsija, kuri leidžia tiksliai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Krūties vėžio prevencinė programa
Krūties vėžio prevencinė programa skirta 45–74 metų (imtinai) moterims. Tyrimas atliekamas kartą per dvejus metus, jo metu atliekama mamografija, leidžianti įvertinti galimus krūties audinio pakitimus.
Mamografijos metu gali būti nustatomi tiek gerybiniai, tiek piktybiniai pakitimai. Prireikus, diagnostika gali būti papildyta kitais tyrimais, pavyzdžiui, krūtų ultragarsiniu tyrimu (echoskopija), siekiant tiksliau įvertinti nustatytus pakitimus.
Pacientai kviečiami prisirašyti
„Noriu paraginti pacientus aktyviai dalyvauti prevencinėse programose, periodiškai tikrintis sveikatą ir nepamiršti, kad gera savijauta nebūtinai reiškia, jog ligos ar rizikos susirgti nėra. Sveikatos būklė gali pasikeisti gana greitai, todėl laiku atlikti prevenciniai tyrimai gali tapti itin svarbiu veiksniu, padedančiu išsaugoti sveikatą“, – pabrėžė gydytojas T. Ivanauskas.
Varėnos ir aplinkinių kraštų gyventojai kviečiami prisirašyti pas šeimos gydytoją T. Ivanauską, kuris Varėnos sveikatos centre dirba kiekvieną darbo dieną nuo 8 val. iki 16 val.
VšĮ „Varėnos sveikatos centras“ informacija