Džiaugiamės turėdami dar nemažai išsaugotų ir tebepuoselėjamų mūsų protėvių tradicijų ir papročių, kurie pasakoja, kaip Dzūkijoje gyventa prieš šimtą ir daugiau metų. Tačiau dauguma jų gyvenimo būdą liudijančių dalykų nunyko jau negrįžtamai. Vienas iš unikalių dalykų, kurį dar mena ir pasakoja patys seniausi šilų kaimų gyventojai, tai šienavimas ir pašaro gaminimas žiemai savo gyvulėliams Čepkelių pelkėje. Ją aplinkinių kaimų žmonės vadino Gudo šalimi, kuri jiems šimtus metų buvo gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu -jie čia spanguoliavo, grybavo, kirto mišką, šienavo ir ganė gyvulius.
Jaunajai kartai tie pasakojimai kartais atrodo tarsi išgalvotos legendos. Nes nuotraukų, kuriose būtų įamžinti kaimo žmonių darbai, iš to laikotarpio beveik nėra.
Neseniai senomis nuotraukomis iš Musteikos su mumis pasidalino žinomas žurnalistas, publicistas Domas Šniukas. Šios nuotraukos, darytos 1958 metais, yra didelė vertybė! Keliose iš jų būtent ir įamžinti vaizdai, kaip musteikiškiai atėjus žiemai iš Čepkelių veža šieną.
Taip ir būdavo. Vasarą aplink Čepkelius esančių kaimų žmonės eidavo į raistą gaminti šieno, nes aplink namus pievų neturėjo. Vyrai išeidavo ne vienai dienai, kartais ir savaitei. Būdavo tiek, kiek reikėjo prišienauti žiemai šieno savo gyvuliams. Atsinešdavo maisto, miegodavo pelkėje esančiose salelėse. Išdžiovinę šieną į sudėdavo į kūgius ir palikdavo. O žiemą, tik tada, kai pelkė užšaldavo, kad galėtų įvažiuoti su vežimais, šieną veždavo į namus.
Gerbiamas Domas pasidžiaugė, kad jam nusišypsojo laimė matyti šiuos unikalius vaizdus. Į Musteiką jis pirmąkart atvažiavo kaip „Komjaunimo tiesos“ korespondentas, ketindamas parašyti ką nors apie kaimą. Užsimezgusi draugystė su buvusiu kaimo mokytoju Vincu Gaidžiu tęsėsi ilgai, iki pat jo mirties. D. Šniuko paragintas Vincas Gaidys rašė prisiminimus apie Musteiką. 2002 m. D. Šniukas išleido juos knygele „Musteikos pasaulis“. Žurnalistas, pamilęs Musteiką ir jos žmones, įamžino daugybę to vaizdų, jo nuotraukos dabar yra didelė vertybė.





