Gruodžio 6 dieną prieš 92 metus Marcinkonyse buvo pastatytas dvikryžmis (dviejų skersinių) lietuvybę simbolizuojantis kryžius. Toks kryžius, koks yra Lietuvos herbe ant Vyčio skydo.
Vienas labiausiai Marcinkonis išgarsinusių įvykių susijęs su Marcinkonių simboliu laikomu dvikryžmiu kryžiumi. Kryžius turėjo būti bendras visam kaimui, kad per atlaidus ar vyskupui atvažiavus, būtų kur susirinkti, ką garbinti ir kuo prieš kitus kaimus pasigirti.
Kaimo jaunimas už rengiamus lietuviškus vakarus ir vaidinimus kryžiaus statymo darbams surinko 230 zlotų, išsirinko kryžiaus pavyzdį, iš Lynežerio kaimo pasikvietė meistrą Joną Navicką ir nusipirko medį iš valdiško miško. Kryžių nuspręsta daryti 15 m aukščio su dviem skersiniais, kurių ilgis 2 m 70 cm, koplytėle ir pagražintą tautiniais motyvais. Viršutiniame skersinyje turėjo būti Dievo apvaizdos akis, žemutiniame – koplytėlė su Dievo kančia. Pačiame viršuje metalinis kalvio darbo kryželis su data: 1933 M. V. 16.
Kryžių statyti planuota 1933 m. gegužės – birželio mėnesiais, tačiau dėl vietinės valdžios įvairių trukdymų nepavyko ir statymo reikalai užsitęsė iki gruodžio pradžios. Vietos kunigas išpeikė sumanymą kryžių nudažyti geltonai, žaliai, raudonai – tautiškomis spalvomis, pavadino jį „marga karve“ ir griežtai atsisakė šventinti. Marcinkoniškiai rado išeitį – koplytėlę birželio 18 d. Petras Puočiauskas ir Juozas Averka su savo arkliu nuvežė į Kabelių kaimą ir tuometinis šios parapijos klebonas Pranciškus Čaglys ją pašventino. Visi kaip galėdami prisidėjo prie kryžiaus statymo darbų: padėjo apdirbti rąstą miške, padėjo parvežti medieną, davė arklį, prisidėjo mediena, padėjo užkelti ant ožių apipjovimui, padėjo meistrui suleisti skersinius, rinko akmenis, parvežė akmenis su savo vežimais, dažė, važinėjo į Gardiną pirkti reikalingų daiktų, paaukojo ąžuolo skersinių galams, padėjo dėl kalvio ir kt.
1933 m. gruodžio 6 d. statant kryžių dalyvavo Pranas Jakubauskas, Vytautas Jakubauskas, Adolfas Jezukevičius, Petras Šilanskas, Jonas Tamulevičius s. Juozo, Jonas Tamulevičius s. Antano, Vincas Gaidys, Adolfas Miškinis, Jonas Tamulevičius s. Jono, J. Jezukevičius, P. Jezukevičius, Petras Zenkevičius, Pranas Zenkevičius, Petras Liuolia, Petras Tamulevičius, Stasys Jeskelevičius, Vladas Ruseckas, Juozas Liuolia, Petras Puočiauskas, Domininkas Averka, Vytautas Averka, Jonas Karsokas, Petras Liuolia s. Mikolo, Antanas Vaitkevičius, Blažys Gudaitis iš Mardasavo, Vengraitienė. Kryžius buvo statomas virvėmis ir iš karčių padarytomis žirklėmis. Kryžių pastatė gruodžio 6 d.: „12 val. dienos kryžių pradėjom kelti. Kėlė kryžių visi su pakeltu ūpu. Apie 4 val. po pietų kryžius buvo pastatytas ir visi skirstėsi negalėdami atsigrožėti kryžiaus išvaizda“.
Jau kitą dieną (gruodžio 7 d.) nuovados komendantas A. König davė nurodymą keletui marcinkoniškių iškasti ir išversti kryžių. Tačiau jie atsisakė nekreipdami dėmesio į komendanto grąsinimus. Tada komendantas surado kitus, nevietinius, kurie už atlyginimą sutiko kryžių išversti. Gruodžio 7 d. 4 (16) val. pasamdyti žmonės atsinešę kastuvus ir virves kryžių pradėjo griauti. Kryžiaus griovimo darbus stebėjo komendantas su dviem policininkais, kurie niekam neleido arčiau prieiti ir visus vijo su šautuvais.
Nuvertus kryžių kilo didelis triukšmas, iškeltos bylos, vyko teismai. Byla pasiekė net Lenkijos seimą, kur lietuvius užtardamas, gudų tautybės atstovas F. Jeremičius įteikė interpeliaciją „Dėl netinkamo ir baustino valstybės administracijos elgesio Marcinkonių miestely, Gardino apskr“. Jos garsas nuaidėjo per visą Lenkiją, Lietuvą, pasiekė Ameriką ir kitus kraštus. Apie Marcinkonių įvykius rašė Rygos spauda, susidomėjo įvairios Nepriklausomos Lietuvos organizacijos. Dėl šių įvykių buvo daug kalbėta per Kauno radijo stotį. To meto spauda mirgėjo antraštėmis: ,,Kryžių niekinimas ir lietuvių kankinimas Marcinkonyse“, ,,Vilniaus lietuvių spauda apie įvykius Marcinkonyse“, „Išniekinti kryžiai“, „Tykojo kryžių“, „Bloga kryžiaus vertėjui“.
Tekstą parengė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos istorikė Virginija Pugačiauskienė.
