Baigiantis metams, visos įmonės apžvelgia savo veiklos metus. Pasidomėjome, kaip šiais metais sekėsi Varėnos krašto miško gėrybių supirkimo ir perdirbimo įmonėms.
Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius, kuriam priklauso ir Varėnos miško gėrybių perdirbimo ir eksporto bendrovė „Vipreka“, sako, tie laikai, kai grybų ir uogų verslas tarsi gerieji aitvarai nešė šimtatūkstantinius pelnus, turbūt jau negrįžtamai nuvilnijo į praeitį.
,,Na, o šie metai grybų supirkėjams ir grybautojams nebuvo labai blogi. Dzūkų mergos tikrai nebus nuogos“, – juokavo verslininkas. ,,Grybų sezonas prasidėjo ir baigėsi voveraitėmis. O jų tikrai buvo gausiai ir Lietuvoje, ir kaimyninėse šalyse. Tad rinkai jų užteko. Didžioji dalis supirktų grybų – iš Varėnos miškų. Ne paslaptis, kad dalis voveraičių buvo atvežtos iš Rusijos ir Baltarusijos, kadangi tai nesankcionuota prekė, kurią leidžiama pervežti. Anksčiau grybų iš šių šalių būdavo atvežama žymiai daugiau, tačiau jų kiekiai sumažėjo ir dėl logistikos, ir dėl politinės situacijos. Kitų grybų – baravykų, raudonviršių – beveik nebuvo, jų trūko ir rinkoje. Mėlynių šiais metais Lietuvos miškuose beveik nebuvo iš viso, bet jau kokius penkis metus jų daug ar mažai, žmonės mėlynių beveik nerenka“.
V. Varanavičius pažymi, kad nors voveraitės buvo pigios, bet grybautojai surinkdavo ir po dvidešimt, ir po trisdešimt, o kai kas net ir penkiasdešimt kilogramų. Neilgą laikotarpį jas supirkdavo po eurą ir dar pigiau, bet supirkinėjo ir po du, tris, penkis, dešimt, dvylika eurų. ,,Tad kas netingėjo, turėjo sveikatos, galėjo ne vieną šimtą eurų užsidirbti“, – pasakoja jis.
Verslininkas pastebi, kad nors į dzūkų genus nuo seno įaugę, kad būtinai reikia grybauti, tačiau grybautojų vis labiau mažėja. Dažniausiai grybauja pensinio amžiaus žmonės, o jaunimas užsidirbti iš miško gėrybių nėra labai likęs. ,,Jau nėra kam nei grybaut, nei uogaut. Jeigu žmogus turi darbą, nėra kada grybauti. Jei ir nueina pagrybauti, tai tik savo reikmėms“.
Kitas rūpestis grybininkams – mažėjantis voveraičių, kaip ir kitų grybų, poreikis. Dėl to kalta ir ekonominė krizė. Tradiciniai valgytojai yra vokiečiai ir prancūzai, šiek tiek italai. Ir jei tik miško gėrybės brangesnės, realizuoti jas į užsienio šalis yra sunkiau.
Daugelį metų miško gėrybių supirkimo įmonės buvo vieni didžiausių Varėnos krašto darbdavių. Tačiau vyraujant mažesnio supirkimo tendencijai, šios įmonės mažiau priima ir sezoninių darbuotojų.
,,Viprekoje“ vasaromis dirbdavo vidutiniškai keturiasdešimt-penkiasdešimt grybų rūšiuotojų, kitų darbininkų, bet šią vasarą jų buvo priimta žymiai mažiau, nes nebuvo poreikio. Papildoma įmonės veikla – logistika, sandėliavimas.
Keliaujame su įmonės vadovu po teritoriją, jis rodo šiuo metu šaldytuvuose esančias gėrybes – šaldytus baravykus, šiek tiek šaldytų voveraičių, spanguoles – kurios laukia eilės keliauti į užsienio šalių rinkas.
Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas pasakoja, kad keletą kartų į metus rengiami asociacijos narių susitikimai, kuriuose verslininkai aptaria grybų verslo tendencijas, kokios galimybės dirbti su užsienio šalimis, diskutuoja, ieško sprendimų.
,,Visi suprantame, kad ateityje didelio verslo iš grybų kaip anksčiau, jau nebus. Tačiau jį stengiamės plėtoti“.
