Varėnoje įvyko kasmetinis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos filialo narių susirinkimas, kuriame jie tradiciškai aptarė nuveiktus praėjusių metų darbus, kalbėjo apie savo veiklą ateityje, pasidžiaugė į filialą atėjusiais naujais nariais ir vieni kitų bendryste. Kadangi šiais metais baigėsi skyriaus pirmininko ir valdybos keturių metų kadencija, buvo renkama nauja skyriaus vadovybė. Dar vienai keturių metų kadencijai vienbalsiai buvo perrinktas dabartinis skyriaus pirmininkas Juozas Stramkauskas. Varėnos „ešelonų brolius ir seses“ pasveikino ir jų aktyvia veikla pasidžiaugė Varėnos rajono savivaldybės vadovai, svečiai.
Renginį jie pradėjo sugiedodami Lietuvos valstybės himną. Tylos minute buvo pagerbti į Amžinybę išėję bendražygiai. Į savo būstinę Varėnos kultūros centro kino ir parodų salių patalpose gausiai susirinkusius Varėnos buvusius tremtinius ir politinius kalinius pirmiausia pasveikino LPKTS Varėnos filialo pirmininkas Juozas Stramkauskas. Jis kalbėjo apie praėjusių metų filialo veiklą, kurioje filialo nariai buvo tikrai aktyvūs. Aktyviausieji susirenka būstinėje kiekvieną ketvirtadienį: aptarti būsimus darbus, padainuoti tremties ir partizaniškų dainų, pasidalyti džiaugsmais ir rūpesčiais. Taip pat pasidžiaugė, kad į filialo veiklą įsijungia nauji nariai, kurių tėvai, seneliai, kiti giminaičiai buvo partizanai, ryšininkai ar Sibirą iškentėję tremtiniai, politiniai kaliniai.
„Prabėgo metai ir mes susirinkome peržvelgti ir įvertinti savo praėjusių metų veiklą. Sąrašuose Varėnos rajone dabar yra 220 buvusių politiniai kalinių, tremtinių, turinčių nukentėjusiojo statusą. Aišku, šie sąrašai nėra tikslūs, nes jie gali būti išvykę pas vaikus ir ten gyvena arba jau palikę šį pasaulį ir palaidoti kitame rajone. LPKTS – viena iš gausiausių visuomeninių organizacijų, tačiau ir sparčiausiai mažėjančių narių skaičiumi. Per praėjusius metus išėjo aštuoniolika mūsų filialo narių. Gyvų tremtinių kasmet lieka mažiau ir mažiau, juk ir jauniausieji, tremtyje gimę, jau yra pensinio amžiaus. Todėl ir norisi savo veikla parodyti, kad mes dar esame, kad mes nepamiršome praeities, nepamiršome tų kančių, kurias teko iškęsti mūsų tėvams, broliams, sesėms, o ir mums patiems. Taip pat pritraukti naujų narių, jaunesnių, kurie turi giminystės ryšių su buvusiais politiniais kaliniais ar tremtiniais. Ir tai mums iš dalies pavyksta. Kasmet filialo narių gretos pasipildo 2–3 naujais nariais“, – kalbėjo J. Stramkauskas.
„2025 metais filialo nariai aktyviai dalyvavo valstybinių švenčių, kitų svarbių datų minėjimuose. Per metus filialas dalyvavo, surengė arba prisidėjo rengiant 18 tokių renginių. Keletą svarbesnių paminėsiu. Sausio mėnesį dalyvavom renginyje, skirtame Liongino Baliukevičiaus-Dzūko šimtosioms gimimo metinėms paminėti prie Dainavos apygardos partizanų paminklo Alytuje. Vasario mėnesį dalyvavom Lietuvos partizanų ženklo tvirtinimo akcijoje Paūlių, Perlojos, Žiūrų kapinėse, Vasario 16-osios minėjime prie Vytauto paminklo Perlojoje. Balandžio mėnesį Varėnoje vyko mums reikšmingas respublikinis renginys ,,Dainos iš tremties“, kuriame mes taip pat dalyvavom sudainuodami tremtinių dainą. Gegužės mėnesį dalyvavom Adolfo Ramanausko-Vanago premijos laureatų pagerbimo ir partizanų Vanago bei Vandos santuokos metinių minėjime bei memorialinės lentos atidengimo iškilmėse Nedzingės bažnyčioje. Biržeio mėnesį paminėjom svarbią mums, tremtiniams, datą – Gedulo ir vilties dieną Varėnos bažnyčioje, prie paminklo tremtiniams ir prie buvusio NKVD pastato. Dalyvavome parodoje, skirtoje Liongino Baliukevičiays-Dzūko 75-osioms žūties metinėms Alytaus mieste. Taip pat renginyje Žaliamiškyje, partizano Dzūko ir jo bendražygių žūties vietoje. Liepos mėnesį dalyvavome Kasčiūnų kaime organizuotame renginyje partizano Juozo Jakavonio-Tigro gimimo metinėms. Tuo pačiu pagerbėm partizanus, palaidotus Kasčiūnų kaimo kapinėse, padėdami gėlių ir uždegdami žvakutes. Kasčiūnų kaimo kapinėse palaidotas partizanas Vladas Baranauskas – Taugirdas. Apie Taugirdą labai šiltai atsiliepė Adolfas Ramanauskas-Vanagas savo knygoje ,,Daugel krito sūnų…“. Baranauską užaugino vieniša motina, daugiau artimųjų jis neturėjo. Vladas Baranauskas gimęs 1925 metais, jo gimimo metinės sutapo su Juozo Jakavonio-Tigro gimimo metinėmis. Kadangi nebuvo kam pasirūpinti, mes, Varėnos filialo remtiniai, surašėme prašymą LGGRTC Pasipriešinimo dalyvių teisių komisijai, kad Taugirdui būtų suteiktas garbingas Karo Savanorio teisinis statusas (po mirties). Neseniai gavom atsakymą, kad Vanago būrio partizanui Vladui Baranauskui-Taugirdui suteiktas Karo Savanorio statusas. Rugpjūčio mėnesį dalyvavo, trisdešimt penktajame respublikiniame tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje ,,Su Lietuva širdy“ Ariogaloje. Atsiliepdami LPKTS paskelbtai akcijai ,,Uždek žvakutę savo krašto partizanams“, Visų Šventųjų dieną uždegėm žvakute prie tremtinių paminklo Varėnoje, prie Dainavos apygardos Merkio rinktinės partizanų paminklo Senosios Varėnos kapinėse, Gudžių kaime, savanoriams Babriškių kaime. Nuolat dalyvaujame LPKTS tarybos posėdžiuose, kituose sąjungos renginiuose. Stengiamės palaikyti ryšį su visuomene. Palaikome glaudų ryšį su rajono savivaldybe, jos vadovais. Jeigu reikia kokios nors pagalbos, visada gauname teikiamą atsakymą. Esame dėkingi už suteiktas mus patalpas. Malonu, kad mums neatsisako padėti ir paremia finansiškai rajono verslininkai, UAB ,,Vytkerta“ direktorius, tremtinės sūnus Vytas Važgys, ,,Senukų“ direktorius, irgi tremtinės sūnus, Kęstutis Jurgelionis. Nemažai lėšų paaukojo ir mūsų filialo nariai. Bendraujame ir bendradarbiaujame su Varėnos ,,Ąžuolo“ gimnazija, su Varėnos kuopos šauliais. Palaikome ryšį su kitų rajonų filialais.
Bendraujame su savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus specialistais (jam vadovauja filialo narė Laima Denutienė) vykdydami projektą dėl partizanų ir ryšininkų ženklo tvirtinimo prie laisvės kovų dalyvių antkapinių paminklų. Jau pažymėti keturiasdešimt devyni mūsų rajone palaidotų partizanų ir jų ryšininkų kapai. Tai didelis darbas. Labai svarbu surasti palaidotų partizanų artimuosius, nes reikalingas jų sutikimas dėl ženklo tvirtinimo.
Mūsų rajone labai daug padaryta įamžinant laisvės kovotojų atminimą. Mums dabar reikia išlaikyt, kas padaryta, pagal galimybes prižiūrėti paminklus, tvarkyti aplinką. Kai kuriems paminklams, kryžiams reikalinga renovacija, bet didžiausia problema yra ta, kad jie pastatyti privačiose teritorijose ir savivaldybė jų atnaujinimui negali skirti lėšų. Praėjusiais metais su artimųjų pagalba renovavome paminklą buvusio bunkerio vietoje Vartavalakio miške. Svarbiausia, ką mes dabar galime padaryti, tai atmintinomis dienomis pagerbiant laisvės kovotojus, jų žuvimo, palaidojimo vietose, kur stovi paminklai, kryželiai, uždegti žvakutes ir padėti gėlių“.
Pirmininkas visiems filialo narams padėkojo už prisidėjimą prie filialo veiklos, palinkėjo stiprios sveikatos.
Už aktyvų dalyvavimą filialo veikloje LPKTS padėkos raštais buvo apdovanoti aktyviausi filialo nariai: Jadvyga Akulavičienė, Marija Macidulskienė, Birutė Keršulienė.
Filialo finansininkė Marytė Macidulskienė apžvelgė finansinius reikalus.
Susirinkusiuosius pasveikino Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Verbickas. ,,Jums noriu padėkoti už stiprybę, bendrystę ir gyvos istorijos puoselėjimą, nes kiekvieną iš jūsų yra palietus skaudi istorija. Linkiu stiprios sveikatos ir mums visiems vienybės. Taip pat noriu informuoti, kad pastebėję, jog yra apleistų laisvės kovotojų kapų, inicijavom, kad iš biudžeto būtų skirta lėšų šiems kapams atnaujinti. Šiems metams numatyta skirti dvylika tūkstančių eurų. Dalį kapų sutvarkysim, tris atnaujinsim iš pagrindų. Kasmet darbus tęsim“, – sakė A. Verbickas.
Renginyje dalyvausi partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė dėkojo susirinkusiems už jų aktyvią veiklą. ,,Man didelė garbė kartu su jumis pasidžiaugti padarytais darbais puoselėjant istorinę atmintį. Kas, kad ne jūs kūrenote laisvės žarijas, jei ne jos, vargu, ar mes taip lengvai tą laisvę būtume galėję iškovoti. Džiaugiuosi, kad laisvės kovotojams statėte paminklus, kad dalyvaujat renginiuose. Smagu matyti, kad iš Jūsų patriotizmo semiasi jaunimas. Deja, mokiniai dar nepakankamai žino apie laisvės kovas. Ugdymo įstaigos tam turi skirti didesnį dėmesį, mokiniams sudaryti galimybes aplankyti bunkerius, partizanų žūties vietas“. A. Jakavonytė sakė, jog būdama Seimo nare, inicijavo, kad tremtiniams būtų padidinta pensija, jos iniciatyva priimtas įstatymas, kad tremtinio statusą gautų visi, kurie yra gimę tremtyje. ,,Priėmus įstatymą, jau dabar pareiškimus dėl tremtinio statuso suteikimo yra padavę septyni šimtai asmenų. Dėjau pastangas, kad tremtiniams ir politiniams kaliniams būtų suteikiama neatlygintina reabilitacija, deja, ši tvarka nebuvo priimta. Linkiu, kad jūs būtumėt visada stiprūs, sveiki. Kviečiu visus atvykti į Kasčiūnus, kur yra įrengta partizanų vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko-Vanago vadavietė ir pernai atidarytas partizanų muziejus“. A. Jakavonytė pirmininkui įteikė padėką už prasmingus darbus rūpinantis istorinės atminties puoselėjimu, linkėjo stiprios sveikatos ir gražių iniciatyvų.
Pirmininkas Juozas Stramkauskas perdavė Angelei Jakavonytei pažymėjimą, liudijantį, kad partizanui Vladui Baranauskui-Taugirdui suteiktas Kario Savanorio statusas. Šis pažymėjimas bus saugomas Partizanų muziejuje, nes ir Taugirdas gyveno Kasčiūnuose.
Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus specialistas Eugenijus Peikštenis papasakojo apie laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietų paieškas, kurioms reikia labai didelių pastangų. ,,Mes pradėjome ieškoti tų laisvės kovų dalyvių kapų, kurie buvo išvogti, perlaidoti. Nemažai kapelių dar nesurastų, bet mūsų pareiga ieškoti“.
Konferencijos dalyvius pasveikino Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Stasė Bingelienė. „Jūs man esate kiekvienas mielas, jumyse matau savo tėvų, taip pat nuėjusių tą sunkų kelią, istoriją. Ką mes galime padaryti dabar? Turime pas tremtinius, politinius kalinius atsivesti savo vaikus ir vaikaičius, kad šita visa istorija nebūtų tik istorija, kad tai būtų šeimos vertybė, kuri eitų į kitas kartas“.
Jautriai nuskambėjo visų sudainuotos tremties dainos.
Po renginio visi filialo nariai tradiciškai sustojo bendrai nuotraukai, o vėliau susėdo prie gausaus savo rankomis paruoštų vaišių stalo – pasivaišinti, pabendrauti, padainuoti patriotinių dainų.
Nepaprastai jautru visada matyti, kaip nuoširdžiai bendrauja susitikę bendražygiai, likimo broliai ir sesės – tie Sibire iškentėję ir daug baisumų patyrę, bet šviesiais veidais pagyvenę žmonės. Kiekvienas iš jų – atskira tremties istorija. Būtina jų prisiminimus įamžinti. Kad nė viena istorija nenueitų užmarštin. Kad jaunoji karta tai žinotų, brangintų ir saugotų.
