Lietuvos regionai turi savas kalbas, papročius, dainas – ir net laidojimo istorijas, kurios labai skiriasi, kelia smalsumą ir pasako daug apie žmones, gyvenusius prieš mus.
Lietuvos kapinių registre cemety.lt skelbiama daug vertingos informacijos apie tai. Štai keli įdomūs faktai apie Dzūkiją.
Dzūkai mėgo kapines įkurti miškuose arba šalimais, todėl iki šiol galima rasti užklystančių ir „paslėptų“ kapinaičių. O pavardžių tradicijos dažnai atsispindėjo vietos dainose, todėl raštininkai kartais užrašydavo taip, „kaip žmonės vadino“.
Informacija apie kitus regionus:
Aukštaitija.
Čia įprasta buvo kapines sodinti ant kalnelių arba pakalnėse prie senųjų bažnyčių. Aukštaičiai dažnai žymėjo kapus mediniais kryžiais, kuriuos reikėdavo nuolat atnaujinti – todėl senesnių rasti išlikusių labai reta.
Žemaitija.
Žemaičiai laikėsi tradicijos rašyti pavardes gimtinei būdingu tarmiškumu. Todėl šiuose kraštuose randame formų kaip Stonks, Budrys, Jonauskas su itin ryškiu tarminiu prieskoniu. Be to, čia dažnai sutinkami masyvesni, iš akmens tašyti paminklai.
Suvalkija.
Suvalkiečiai garsėjo itin precizišku dokumentų vedimu. Senuosiuose žurnaluose pavardės užrašytos labai tvarkingai, aiškiai – todėl šiandien čia ypač lengva rasti savo giminę.
Mažoji Lietuva.
Čia ilgai vyravo vokiškos ir lietuviškos pavardžių formos greta viena kitos. To meto žurnalai gali turėti įrašų tiek gotišku šriftu, tiek lotynišku – tikra istorikų puota.
Kiekvienas regionas – savas pasaulis.
Ir kiekviena kapavietė – maža istorijos duris atverianti detalė.
Šie faktai mums primena, kaip skirtingai kūrėsi Lietuvos kultūra – ir kaip svarbu tai išsaugoti.
Norite rasti savo giminės kapavietes ar sužinoti regiono istoriją? Apsilankykite https://cemety.lt/ ir paieškokite savo pavardės žemėlapyje.
