Nevyriausybininkai aplinkos viceministrei Airai Paliukėnaitei įteikė gamtosauginių NVO organizacijų grupės Poziciją, kaip steigiant Kapčiamiesčio poligoną geriau apsaugoti kurtinius. Taip pat siūloma stiprinti brandžių miškų apsaugą ir kompensacijas Dzūkijoje bei griežtinti kontrolę visose kurtinių tuokvietėse.
,,Valstybės saugumas yra prioritetas ir poligonų plėtros bei lokacijų parinkimo nekvestionuojame, tačiau yra vienas BET. Saugomoms rūšims, ypatingai nykstantiems Lietuvos borealiniams paukščiams kurtiniams dėl poligonų steigimo tose giriose bus neigiamas poveikis, kurio sumažinimui reikalingi reikšmingi sprendimai“, – sako Dainavos gamtos fondo ornitologas Marius Karlonas.
,,Kone mėnesį laiko su kolegomis iš Aplinkosaugos koalicijos, Lietuvos ornitologų draugijos-BirdLife Lihuania, Baltijos aplinkos forumo ir Dainavos gamtos fondo ieškojome racionaliausio valstybei bei gamtai palankiausio sprendimo. Tikime, kad jį radome, tad nusprendėme mūsų Poziciją suformuoti raštu bei įteikti atsakingoms institucijoms: Aplinkos ir Krašto apsaugos ministerijoms, Seimo Aplinkos apsaugos ir nacionalinio saugumo komitetams, Prezidentūrai. Labai tikimės konstruktyvios tolimesnės diskusijos su sprendimų priėmėjais bei geriausių įmanomų sprendimų bendros paieškos. Svarbiausi prašymai – užtikrinti saugomų rūšių radviečių apsaugą, visų pirma, tose teritorijose, kur bus steigiami poligonai, tai yra ir Rūdninkų jau baigiamas įsteigti, tiek pat ir Kapčiamiesčio poligonas“, – teigia jis.
Taip pat siūloma stiprinti brandžių miškų apsaugą ir kompensacijas Dzūkijoje bei griežtinti kontrolę visose kurtinių tuokvietėse.
Pasak nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų, svarbiausios kurtinių tuokvietės ir perimvietės telkiasi Pietų Lietuvoje – Rūdninkų poligone, Kapčiamiesčio girioje, Čepkelių rezervate, Dzūkijos nacionaliniame parke ir su šiomis teritorijomis besiribojančiuose miškuose.
„Pernai Saugomų teritorijų tarnyba pateikė ataskaitą apie paukščių būklę Lietuvoje Europos Komisijai, kurioje nurodė, kad kurtinio nykimo mastai yra dideli tiek visos Lietuvos mastu, tiek daugelyje saugomų teritorijų“, – pažymi Ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis. „Reikalingos skubios priemonės, skubūs sprendimai. Su ministerija ir dabar su viceministre kalbamės, kokios galėtų būti artimiausiu metu įgyvendinamos, nes be to rūšies populiacijos būklė blogės. Rūšis yra sėsli, ji iš niekur neatskris, iš kaimyninių kraštų neatsiras, ir turėsim kurtinį tokioj būklėj, kiek mes sugebėsim išsaugoti tą rūšį“.
„Toks konkretesnis vienas iš siūlymų, tai yra miškų kirtimo taisyklių keitimas, taip pat miškų grupių perskirstymas. Siekis būtų, kad Dzūkijos nacionaliniame parke valstybiniai miškai būtų priskirti ekosistemos apsaugos grupei, kuri suteiktų iš savęs praktiškai galimybę tai rūšiai atsistatyti ir plisti už Čepkelių rezervato ribų ir taip kompensuoti tas netektis, kurios galimai bus patirtos dėl poligono plėtros“, – sako Marius Karlonas.
