Vasario 24 oji – Vieversio diena. Vieversėlis – vienas iš pirmųjų sparnuočių, pavasarį sugrįžtančių į mūsų kraštą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario šaukliu.
Pakalbinti gamtininkai sakė, kad, deja, bet šiemet vieversėlio dar nematė. Pasak jų, turbūt kalta ilgokai užsitęsusi šalta ir snieninga žiema.
Vieversėlis yra lietuvių artojų draugas bei nuolatinis palydovas. Pavasario švenčių papročiai ir apeigos nuo žilos senovės buvo susieti su pasiruošimu besiartinantiems žemės ūkio darbams. Pavasaris pas žemdirbį ateidavo ne su kalendoriniu pavasario pavadinimu, bet su pirmuoju vieversio pasirodymu. Tai apytiksliai buvo vasario 24 d., ji nuo žilos senovės vadinama Vieversio diena. Buvo manoma – kuo vieversys pasirodys anksčiau ir užgiedos savo pavasarinę giesmę, tuo greičiau ateis pavasaris. Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi greitas kaip vieversys. Vieversio dieną nedera šukuotis – vištos vasarą daržus iškapstys.
Lietuvoje dažniau sutinkamos dvi vieversinių (Alaudidae) šeimai priklausančios rūšys: lygutė (Lullula arborea) ir dirvinis vieversys (Alauda arvensis). Vieversiniai paukščiai priklauso Žvirblinių būriui (Passeriformes) – labiausiai prisitaikiusiai ir evoliuciškai jauniausiai paukščių grupei, sudarančiai apie 60 proc. visų paukščių, t. y. daugiau nei 5 000 rūšių.
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus nuotrauka
