Visai šalia šilų Dzūkijos sostine tituluojamų Marcinkonių tarp miškų įsikūręs mažytis kaimelis vietos žmonių gyvenimo būdą atspindinčiu pavadinimu Grybaulia, rodos, visiškai neypatingas kaimas. Bet kokią turtingą praeitį jis turi! Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose 1637 metais paminėto kaimo kiekviena sodyba, kiekvienas žmogus yra atskira istorija.
Iš šio kaimo kilęs Juozas Valentukevičius padarė labai prasmingą darbą – apie Grybaulią išleido knygą ,,Grybaulia. Šilinių dzūkų kaimas“. Kaip pats sakė, tam, kad visa ta istorija nenueitų užmarštin. Pirmiausia knygą pristatydamas Varėnos viešojoje bibliotekoje, o vėliau Marcinkonių kultūros centre, autorius papasakojo, kaip po kruopelytę rinko informaciją iš archyvų, kaimo žmonių, užrašė savo prisiminimus. Knygoje puikiai atskleistas ne tik šio kaimo, bet ir visų šilų dzūkų gyvenimo būdas, dramatiškas pokario laikotarpis, stipri grybauliškių lietuvybė, bendrystė ir meilė savo kaimui bei gamtai, Dzūkijos istorijos ir etnografijos vertė. Grybauliškių patriotiškumą liudija tai, kad ne vienas kaimo vyras išėjo į miškus partizanauti. Juozas Valentukevičius paminėjo labai įdomų faktą, kuris aprašytas ir knygoje, kad Grybaulia, kaip ir kiti šilų kaimai, įsikūręs ant miškais užaugusių žemyninių kopų, o 1976 metais įrenginėjant Grybaulios tvenkinius, buvo rasta gintaro.
Pristatant knygą Marcinkonyse, labai mielais prisiminimais pasidalino marcinkoniškė pedagogė Lina Baranauskaitė, kurios tėvelio, taip pat mokytojo Boliaus Baranausko tėvų namuose kurį laiką veikė Grybaulios mokykla.
Marcinkonių bibliotekos vedėja Rūta Sakalienė dzūkiškai paskaitė keletą ištraukų iš knygos, padėkojo autoriui už vertingą leidinį.
Marcinkonių seniūnijos seniūnė Eglė Ikasalienė, dėkodama Juozui Valentukevičiui, pažymėjo, kad jo išleista knyga atskleidžia šilų Dzūkijos istoriją ir turi didelę istorinę reikšmę.
Jautriai nuskambėjo ir Juozo tėvelio įdainuota partizaniška daina.
Istorija pasakoja, kad seniausia gyvenvietė ar vienkiemis dabartinio kaimo teritorijose vadinta Salalėmis. Čia buvo įsikūręs Merkinės girininkijos eigulys. Iki XX a. vidurio dabartinio kaimo vietoje buvo Margionių palivarkas. Šalia jo glaudėsi mažas Grybaulios kaimas, jame buvo tik 4 gyvenamieji namai. Po I pasaulinio karo kaimas pradėjo plėstis. 1920 m. Margionių dvaro šeimininkas Romanas Babenka pradėjo pardavinėti savo žemes. Jose įsikūrė Kanalų kaimas ir Baublių vienkiemiai. Į Baublius atsikėlė žmonės iš Perlojos. 1946 m. Grybaulioje buvo 30 sodybų, gyveno apie 150 gyventojų. 1947 m. visi šie kaimai ir viensėdžiai sujungti į Grybaulios kaimą. Grybaulios gyventojai vertėsi grybavimu, uogavimu, medžiokle, miško kirtimu, dirbo eiguliais.
Iki lenkų valdymo metų Grybaulios vaikus mokė daraktoriai. Lenkmečiu Grybaulios vaikai ėjo į Darželių mokyklą (iki 1928 m. lietuvišką, nuo 1931 m. lenkišką). 1943 m. Grybaulioje Adolfo ir Malvinos Grigų name atidaryta lietuviška mokykla, veikusi iki 1951 m. Vėliau mokykla buvo Valentukevičių sodyboje.
Šis kaimas išaugino ne vieną žymų žmogų. Vienas iš jų – ir Juozas Valentukevičius. Regėjimo negalia nesutrukdė jam siekti mokslo. Jis baigė Kauno aklųjų vidurinę mokyklą, Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos fakultete įgijo istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojo diplomą. Dar studijuodamas, pradėjo dirbti Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) leidykloje Brailio rašto redaktoriumi, vėliau leidykloje dirbo mokslinės ir visuomeninės literatūros redakcijos vedėju, LAD garso įrašų namų direktoriumi. Po šios įstaigos reorganizavimo pradėjo dirbti Lietuvos aklųjų bibliotekoje (LAB). Jis dalyvauja įvairiuose projektuose, vadovauja tiflologinės literatūros ir informacijos leidybos projektams. J. Valentukevičius yra jau daugiau kaip 20 metų veikiančio Katalikiškojo Prano Daunio fondo akliesiems remti viceprezidentas, kasmetinių aklųjų maldos dienų koordinatorius, vienas iš nedaugelio žmonių, idėją sukurti ir pastatyti paminklą Lietuvos aklųjų švietimo patriarchui – Pranui Dauniui – pavertusių realybe.
Visi darbai, kuriuos nuo pat studijų laikų dirba J. Valentukevičius, yra susiję su knygų leidyba ir kraštotyriniu darbu. 2015 m. J. Valentukevičius už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.
,,Išleisti knygą apie savo gimtąjį kaimą man buvo garbės reikalas“, – prisipažįsta Juozas Valentukevičius.
Grybaulioje gyvenanti knygos redaktorė, VDU profesorė, habil. dr. Rūta Petrauskaitė pažymi, kad Juozo Valentukevičiaus asmenyje puikiai dera istoriko protas ir šilų dzūko širdis, paskatinę jį parengti žanrine įvairove pasižyminčią, gausiai iliustruotą knygą, papildytą vertingais dokumentais. ,,Šis leidinys bus įdomus ne tik šio krašto žmonėms, jis papildys ir Varėnos rajono istorinių leidinių lobyną, o keliaujančius per Dzūkiją paskatins domėtis Grybaulia, čia buvusiu Margionių dvaru bei kitais atminimo ženklais, sunykusiais tvenkiniais ir unikalia gamta“, – sako dr. Rūta Petrauskaitė.
Labai teigiamai apie knygą atsiliepia humanitarinių mokslų daktarė Danutė Valentukevičienė: ,,Tai neabejotinai įdomi knyga skaitytojams, norintiems bent kiek pažinti šilų dzūkų gyvenimo būdą, kaimo bendruomeniškumą, stiprų ryšį su savo šaknimis; pamąstyti, kaip grybauliškių tapatybė atskleidžiama per kaimo istoriją, šeimų likimus ir per motinos kalbą – gimtąją tarmę…“.
Ši knyga aktuali ne tik Grybaulios krašto žmonėms, bet visiems, kurie domisi istorija, etnografija bei gyvais žmonių liudijimais.
