-1.3 C
Varėna
2022 / 12 / 08

Depresija gali susirgti bet kuris, o rūkymas ir nesaikingas valgymas signalizuoja apie savigydą

Ar jau skaitete?

Lapkritis laikomas niūriausiu metų mėnesiu. Kai orai atvėsta, o tamsa užklumpa, atrodytų, dar nė neišaušus, dažną pradeda kankinti bloga nuotaika, kuri kartais be reikalo pavadinama depresija.

- Reklama -

Sveikatos psichologė, „Šaukštas proto“ įkūrėja Monika Kuzminskaitė įspėja, kad depresiją gali diagnozuoti tik gydytojai psichiatrai. Ji papasakojo, kokie simptomai leidžia įtarti šią sunkią ligą bei skatina kreiptis į specialistus dėl gydymo ir vaistų.

Prislėgta nuotaika būdinga ne tik depresijai

Psichologė Monika Kuzminskaitė.

Remiantis Tarptautiniu ligų klasifikatoriumi (TLK), tipiškai depresijai būdinga liūdna nuotaika, sumažėjusi energija ir aktyvumas. Tarp kitų simptomų vardijami mažėjantis interesų ratas, prastėjanti dėmesio koncentracija, didelis nuovargis, kuris juntamas net ir nuo minimalių pastangų. Sergant depresija, gali sutrikti miegas, sumažėti apetitas, kristi svoris, susilpnėti libido. Be to, beveik visada sumažėja savivertė ir pasitikėjimas savimi, o kaltės ir bevertiškumo idėjos būdingos net ir lengvai depresijai.

Sergant depresija, bloga nuotaika mažai kinta, jos neveikia aplinkybės. Depresija sergantys žmonės praranda interesus ir malonius jutimus, o ryte prabunda keliomis valandomis anksčiau nei įprastai.

Tačiau M. Kuzminskaitė primena, kad prislėgta nuotaika, beviltiškumas, negatyvus savęs, aplinkinių ir ateities vertinimas gali būti juntami ir nepasiekiant depresijos diagnozės kriterijų lygio.

„Tai visa skalė būsenų, kurios prasideda nuo trumpalaikio ir lengvai praeinančio liūdesio iki ilgai trunkančių ir labai sudėtingų būsenų. Ne visos jos gali ar netgi turi būti vadinamos depresija, todėl diagnozę specialistai gali patvirtinti stebėdami pokyčius pagal gana griežtus kriterijus“, – kalba psichologė.

Rūkymas kaip savigyda

- Reklama -

Tyrimai rodo glaudų depresijos bei rūkymo priklausomybės ryšį, kuris yra abipusis: depresija sirgę žmonės yra labiau linkę rūkyti, o daug rūkantys žmonės patenka į didesnės depresijos rizikos grupę.

Pasak psichologės, nikotinas turi depresiją slopinančių savybių, todėl panašu, kad rūkantys žmonės taip užsiima savigyda.

„Rūkant smegenyse išskiriamas dopaminas, kuris pagerina nuotaiką, bei padidėja prieinamo serotonino kiekis smegenyse, tai irgi panašu į kai kurių antidepresantų veikimą. Kaip bebūtų gaila, tai efektyvi priemonė nuo depresijos, tik su labai stipriais šalutiniais poveikiais. Panašiai, beje, kaip ir nesaikingas valgymas, kuris irgi yra tradicinis savigydos nuo depresijos įrankis“ – kalba M. Kuzminskaitė.

Pasak psichologės, svarbu suprasti, kad, mesdami rūkyti, depresija sergantys žmonės netenka savo antidepresanto, todėl jį reikia kuo nors pakeisti.

Net ir depresija nesergantys žmonės, metę rūkyti, dažnai ima daugiau valgyti, o sergant depresija toks poveikis gali būti dar ryškesnis. Metant rūkyti, jeigu sunku iš karto atsisakyti įprastų cigarečių, rekomenduojama pereiti prie mažiau kenksmingų alternatyvių bedūmių tabako gaminių ir, idealiu atveju, palaipsniui mažinti nikotino koncentraciją. Nikotinui kaip antidepresantui, pasak psichologės, svarbu rasti tinkamą pakaitalą – pavyzdžiui, imtis aktyvesnės fizinės veiklos ar kreiptis į gydytoją vaistų.

Susirgti gali bet kuris

Pasak psichologės, tikslus mechanizmas, atvedantis žmogų iki sudėtingos būklės, dar nėra iki galo žinomas, tačiau veiksnių, sukeliančių depresiją, yra daug: tai ir sudėtingos gyvenimo situacijos ir krizės, netektys, patirtas agresyvus elgesys ir smurtas, sunkios ir lėtinės ligos, psichoaktyvių medžiagų ir kai kurių vaistų vartojimas. Taip pat įvardijamos genetinės priežastys, amžius ir lytis. Pasak psichologės, moterims depresija diagnozuojama dvigubai dažniau nei vyrams, bet tai nebūtinai reiškia, kad jos dvigubai dažniau serga.

M. Kuzminskaitė pažymi, kad susirgti depresija gali bet kuris žmogus, susiduriantis su vienu ar keliais iš išvardintų veiksnių. Tačiau yra ir nemažai veiksnių, kurie nuo šios ligos saugo.

„Tai ir psichologinis atsparumas, streso įveikos įgūdžiai, artimųjų ir draugų palaikymas, gebėjimas spręsti problemas, reguliarus fizinis aktyvumas ir sveika mityba, ir pasirengimas kreiptis pagalbos net jei kiltų tik įtarimas, kad pastebimi depresijos simptomai“, – vardija M. Kuzminskaitė.

Monika Kuzminskaitė

spot_img
spot_img
spot_img