14.6 C
Varėna
2024 / 04 / 27

Pasikeitęs vaiko ar paauglio elgesys: kada tai signalizuoja apie psichologines problemas?

Ar jau skaitete?

Žmogaus amžių galima suskirstyti į šiuos etapus – kūdikystė, vaikystė, paauglystė, suaugusiojo amžius ir senatvė. Kiekviename raidos etape susiduriame su emociniais išgyvenimais, tačiau vieni svarbiausių yra tie, kuriuos patiriame vaikystėje ir paauglystėje, kadangi tuo metu esame labiausiai pažeidžiami. Vilniaus „InMedica“ Psichikos sveikatos konsultacijų centro vaikų ir paauglių psichologė Akvilė Mockutė pažymi, kad netinkamas elgesys gali atitikti tam tikrą vaiko raidos laikotarpį ir ne visuomet pasikeitusį elgesį galima vertinti kaip psichologinę problemą, todėl reikėtų žinoti, kaip atpažinti šiuos sutrikimus ir juos gydyti.

- Reklama -

„Jei elgesyje ima ryškėti į save ar kitus nukreipta agresija, pykčio priepuoliai, baimė, nerimas, dėmesio, aktyvumo, valgymo ar socialinės problemos bei fiziniai nusiskundimai, tėvams ar kitiems vaiką supantiems asmenims reikėtų susirūpinti“, – sako vaikų ir paauglių psichologė A. Mockutė.

Psichologines problemas išduoda pasikeitęs elgesys

Iliustracinė nuotrauka.

Vaikystėje ir paauglystėje vis dar formuojasi žmogaus charakteris bei vertybės, todėl elgesys gali dažnai kisti. Reikėtų sunerimti, jei netinkamas vaiko elgesys išlieka ilgą laiką ar vis stiprėja. Tokie pasikeitimai gali signalizuoti apie tam tikras vaiko problemas.

„Tai, kad reikalinga specialisto pagalba, gali parodyti įvairūs ženklai – psichologinės būklės ir elgesio pasikeitimas, ar emocinės būklės pokyčiai. Pavyzdžiui, vaikas tapo uždaras, vis dažniau liūdi, tapo dirglus, piktas, nuolat prieštarauja, konfliktuoja, nuvertina ar nepasitiki savimi, atsiriboja nuo tų veiklų, kurios anksčiau jam teikė malonumą, nutraukia santykius su bendraamžiais. Apie psichologinių problemų atsiradimą gali įspėti suprastėjusi mokymosi kokybė, nepakankama dėmesio koncentracija“, – teigia vaikų ir paauglių psichologė.

Anot jos, psichikos sveikatos problemų atsiradimą gali lemti daugybė faktorių – charakterio ypatybės, genetiniai veiksniai ar vaiką supanti aplinka. Itin svarbu nepamiršti, kad kiekvienas vaikas yra individualus ir problemas išgyvena skirtingai, todėl svarbu atsisakyti išankstinių nuostatų ir į kiekvieną kylantį sunkumą pažiūrėti iš skirtingų perspektyvų.

Taip pat skaitykite:  Psichologas: vyksta daugiau karų nei matosi iš pirmo žvilgsnio, bet juos galima įveikti

Svarbiausia kalbėtis ir užmegzti ryšį su vaiku

Tėvams visais vaiko raidos etapais reikėtų nuolat stebėti atžalos pokyčius ir imtis tinkamų veiksmų, kurie padės užkirsti kelią psichologinėms problemoms.

- Reklama -

„Norint išvengti psichologinių problemų, reikėtų vaiko emocine gerove rūpintis net ir tada, kai, atrodytų, problemų dar nėra. Būtina kalbėtis su juo apie viską, kas jį neramina, priminti, kad galite padėti bei jį apsaugoti, jei tik to reikės“, – aiškina vaikų ir paauglių psichologė.

Pastebėjus vaiko elgesio pokyčius, tėvams verta kartu su vaiku išsiaiškinti, ar jis pats jaučia šiuos pasikeitimus bei gali priimti pagalbą iš tėvų. Anksti pastebėjus kilusias problemas, galima jas išspręsti pokalbiu, o jeigu savarankiškai to padaryti nepavyksta, reikėtų ieškoti specialistų pagalbos.

Gydymo procese dalyvauja ir tėvai

Tėvų vaidmuo psichologinių konsultacijų procese itin svarbus, todėl pirmosios konsultacijos vyksta būnant visiems kartu – tėvams, vaikui ir specialistui. Pasak A. Mockutės, pirmojo susitikimo metu stengiamasi išsiaiškinti priežastis, dėl kurių buvo kreiptasi, pažindinamasi su vaiku bei bandoma jam sukurti saugią ir jaukią aplinką.

„Siekiant išvengti vaiko nejaukumo ar nesaugumo jausmo, pirmojo susitikimo metu tėvai yra labai reikalingi – dažnai specialistai juos taip pat įtraukia į bendrus žaidimus. Vėliau, kai vaikas apsipranta, susitikimai gali vykti tik su specialistu. Tačiau siekiant geriausių rezultatų, vaiko susitikimų su specialistu nepakanka – atskirai konsultuojami ir tėvai“, – teigia psichologė.

Terapijos ir gydymo trukmė priklauso nuo individualių atvejų – kartais gali pakakti vieno apsilankymo, tačiau dažnesniu atveju prireikia daugiau konsultacijų. Konsultacijų metu vaikams pritaikomi terapiniai žaidimo bei piešimo metodai, tėvų konsultavimas, o paaugliams naudojami, tiek vaikams, tiek suaugusiems tinkami psichologiniai metodai.

Dažnai pasitaiko, kad tėvai delsia kreiptis į specialistus, kurie gali padėti išspręsti psichologines problemas. A. Mockutė atkreipia dėmesį, kad iškilus sunkumams, verta nedelsti ir kreiptis pagalbos – kuo greičiau suteikiama pagalba, tuo efektyvesnis ir greitesnis terapijos rezultatas.

Taip pat skaitykite:  Tėvų rūpesčius, kur palikti mokyklinio amžiaus vaikus, vasarą perima ir darbdaviai
spot_img
spot_img
spot_img